„Happimess” ir „Stebuklai” labdaros pusryčiai

Jau tradiciniais tapę „Happimess” labdaros iniciatyvos brunch (vert. iš anglų k. – vėlyvieji pusryčiai) šį kartą vyko restorane „Stebuklai”. Žinia apie šios vietos stebuklingo skonio sekmadienio pusryčius pasklidusi ne tik Vilniuje. Tačiau šis sekmadienis buvo ypatingas – svečiai skanavo tobulus patiekalus, o pinigai keliavo labdarai, vienai konkrečiai iniciatyvos globojamai šeimai. Šį kartą visi kartu padėjome Emilijos šeimai.

Tai pat buvo pasirūpinta smagiomis veiklomis ir dirbtuvėlėmis vaikams, vyko tradicinė labdaros loterija, kuriai prizus įsteigė lietuvių kūrėjai ir įmonės, restoranas svečius nemokamai vaišino karštaisiais gėrimais.

„Esame be galo dėkingi restoranui „Stebuklai”, kurie taip draugiškai ir profesionaliai mus priėmė surengti šį labdaros renginį ir skyrė savo laiką bei finansinę paramą.
Kiekviename labdaros renginyje taip pat džiaugiamės gausėjančiomis rėmėjų gretomis, šiam renginiui prizų skyrė daugybė nuostabių lietuvių dizainerių ir didelių įmonių, tokių kaip „Zara Home”, „L’occitane”, „MO muziejus”, „Magrės baldai, „Gera dovana”, „BIOK”, „Akvilė” – pasakojo iniciatyvos vadovė Jurgita.

Renginio metu buvo surinkta 1500€ suma. Visa ši suma skirta Emilijai ir jos šeimai palengvinti šį sudėtingą ligos periodą.

„Esame keturių asmenų šeima, gyvename Kaune. Turime 12 metų dukrytę Emiliją ir 2,5 metų sūnelį. Taip jau atsitiko, kad Emilija, būdama 6 metų, susirgo cukriniu diabetu. Tada pasaulis apsivertė aukštyn kojom, pergyvenome, kas dabar bus, kaip gyvensime. Man teko išeiti iš darbo, nes Emiliją išmetė iš darželio, reikėjo nuolat leistis insuliną. Negana to, šiais metais vėl kaip iš giedro dangaus, po persirgto gripo, gauvome diagnozę – leukemija.

Teko persikelti į Vilnių, nes gydomės Santaros ligoninėje. Su vyru turėjome pasiskirstyti darbais – jis visada būna su dukra ligoninėje, o aš su mažiuoju apsigyvenau kito labdaros fondo svečių namuose. Turimas diabetas dar labiau sekino dėl nuolatinio kraujo tikrinimosi, o įpirkti diabeto sensorių, galintį ženkliai sumažinti dūrių skaičių, negalėjome sau leisti.
Ačiū Dievui, vaistai davė labai gerų rezultatų! Taip pat sutikome labai daug gerų žmonių, tarp jų ir „Happimess” kolektyvą, padovanojusius mums pirmuosius diabeto sensorius”, – atviravo Emilijos mama Toma.

Nuotraukos – Monika Ragulytė